Japonų kalba

Japonų kalba (日本語 / にほんご) – šnekamoji ir rašytinė kalba, daugiausia vartojama Japonijoje. Šia kalbą moka apie 130 mln. planetos gyventojų. Artima Riūkiū kalboms. Kai kurie lingvistai bando japonų kalbą priskirti konkrečiai kalbų šeimai, bet kol kas jokie ryšiai su kitomis kalbų šeimomis nėra įrodyti. Tai agliutinacinė kalba, joje vyrauja didelis skirtumas tarp pagarbios, formalios ir neformalios kalbos, ypatingai pasireiškiantis veiksmažodžių kaityme. Garsų įvairovė japonų kalboje yra ganėtinai skurdi, turinti leksiškai skirtingų tono kirčių sistemą.

Japonų kalbos rašto sistema sudaryta iš trijų skirtingų raštų sistemų kombinacijų: kinų hieroglifų, vadinamų kandži (漢字/かんじ) ir dviejų skiemeninių raštų sistemų, vadinamų hiragana (平仮名 / ひらがな) ir katakana (片仮名 / カタカナ). Populiariausia rašto transkribcija į lotybų abėcėlę, romadži (ローマ字), dažnai naudojama ir kai kurių kompanijų logotipuose, reklamose. Vakarų stiliaus arabiški skaitmenys čia dažniausiai naudojami skaičiams, nors tradiciniai kinų-japonų skaitmenys tebėra paplitę.

Japonų kalbos žodyną stipriai paveikė įvairūs skoliniai iš kitų kalbų. Daugybė žodžių buvo pasiskolinti iš kinų kalbos, ar buvo sukurti sekant kiniškų žodžių modelių pavyzdžiu. Nuo XIX a., kalboje ėmėsi rastis daugybė naujų skolinių iš indoeuropiečių kalbų, ypatingai anglų.

Katakana

Hiragana

Daugaiu informacijos apie japonu kalba rasite cia